OSLO MIŠKAIS. IŠ SØRKEDALEN Į SPANGUOLYNUS

Tokių uogų čia radome birželio mėnesį: pernykštės, bet valgomos.

Šio žygio laukiau jau nuo birželio, kai eidami per pelkes aptikome daugybę pernykščių spanguolių. Šį kartą jau pavyko rasti šiųmetinių uogų, tačiau supratau, kad rugsėjo pradžia dar per ankstyvas metas spanguoliavimui. Oslo miškuose spanguolių sezono atidarymą tikriausiai galima būtų skelbti tik spalio mėnesį. Na, bet nepaisant to, kad uogos dar ne visai prisirpusios, žygis buvo vykęs.

Trukmė: 1-2 dienos
Atstumas: apie 15-28 km (priklausomai nuo to, kurį variantą pasirinksite)
Pagrindiniai taškai: Sørkedalen – Skansebakken – Kampseter – Myrseter – By
Tinka: visiems, mėgstantiems uogauti ir nebijantiems per dieną įveikti 10-15 km.
Patartina turėti: žemėlapį, krepšį uogavimui, gerą apavą vaikščiojimui po pelkes, reikmenis nakvynei ir maisto.

Apie galimybes nakvoti Norvegijos turistų klubo nameliuose skaitykite čia.
Informaciją apie autobusų maršrutus ir grafikus rasite čia.




















Aprašydama šį žygį palieku daug galimybių - jam galima skirti vieną arba dvi dienas, eiti su nakvyne turistų namelyje arba palapinėje, pradėti ir baigti vienoje vietoje arba skirtingose. Susisiekimas autobusais tikrai yra paprastas, tad skatinu palikti automobilį namuose ir pajusti tikrą laisvę.
Keliavimas irgi gali būti labai įvairus - pirmus 7km galima važiuoti dviračiu arba eiti pėsčiomis žvyrkeliu. Jei žygiavimas žvyrkeliu per nuobodus, yra galimybė eiti mėlynai žymėtais miško takeliais. Atstumas sutrumpės, bet nemanau, kad nueisite greičiau, nes teks kopti į kalną, tačiau išėjus į žygį tai juk yra malonumas.

Mes savo žygį šįkart pradėjome nuo Skansebakken stovėjimo aikštelės Sørkedalen. Ten pateksite pavažiavę apie 15km nedideliu, dviratininkų labai mėgiamu keliuku nuo Røa Osle. Važiuokite atsargiai ir nepamirškite pasigrožėti nuostabiais peizažais. Jei prieš žygį norite niurktelėti į gaivų vandenėlį, siūlau sustoti prie Bogstadvannet ežero maudyklės.

Pakeliui. Sørkedalen gyvenvietė. Čia yra paskutinė galimybė pasirūpinti maisto atsargomis.

Pradžioje reikia eiti link Øvre Lyse Gård, o vėliau visą laiką taikykitės į Kampseter.

Pirmus 6 kilometrus kelias veda palei Heggelielva upę, vietomis ji labai akmenuota ir srauni, vietomis teka ramiai. Jei yra noro, galima rasti vietelių ir maudynėms, ir žvejybai, ir nakvynei.

Įveikę maždaug 1,5km pasieksite Øvre Lyse ūkį, kur galima pajodinėti arkliu, o žiemą  patiems nusikirsti kalėdinę eglutę.

 

Nepamirškite žiūrėti į ženklus ir ieškoti Kampseter.

Brolis ir sesė žygiuoja koja kojon. Šitaip beeinant atsiranda daug temų, kurios sėdint namuose visai nerūpi.

Dar kartą kertame Heggelielva upę. Puiki proga atsigaivinti.

Kaip jau minėjau - didžioji maršruto dalis labai tinkama važiavimui dviračiu, tuomet kilometrus įveiksite visai nesunkiai ir greitai. Mes automobilyje sugebėjome atsigabenti tik vieną dviratuką, kuriuo mažieji mynė pasikeisdami. Tai šiek tiek palengvino jiems kelionę.

O palei kelią ištisai nukabę uogų karoliai. Mėlynės jau pernokusios, bet vis dar valgomos, bruknėms - pats tinkamiausias laikas, radome ir aviečių, ir metų laikus supainiojusių žemuogių, ir retesnių: girtuoklių, varnauogių, šermukšnių. Neradome tik tekšių.

Uogų puokštės.

Bruknių kekės - kaip vynuogės. Per 15 minučių prisišlavėme visą maišą.

Gamtos girliandos.

Įveikti 5 kilometrai. Čia kelias daro staigų posūkį. Tik nesupainiokite Kampseter su Kampen. Mums reikia sukti į dešinę, t.y. šiaurės kryptimi, o dar po kilometro staigus posūkis į kairę.

Štai čia baigiasi žvyrkelis, jei iki šiol mynėte dviratį, dabar teks su juo atsisveikinti ir siauru takučiu koptį į kalną.

Paėjėję kalis šimtus metrų pagaliau išvystame savo kelionės tikslą - Karlstadmyra pelkę.

Spanguolės įsitaisiusios ant rausvų samanėlių, tad gerai neįsižiūrėjęs gali pražygiuoti nieko nepastebėjęs, kaip nutiko ir kitiems keliauninkams, kuriuos čia sutikome, bet atidžiau apsidairęs pastebėsi, kad samanos lyg apibarstytos raudonais karoliais.

Rugsėjo pradžioje uogos dar nebuvo prisirpusios, bet prisirinkome porą litrų nokinimui.

Dirba visa šeima.

Pakeliui aptikome ir kitų gėrybių, čia - daugeliui net nepažįstama juodoji varnauogė.

Girtuoklės.

Jei kelionės tikslas nėra tik uogos ir neketinate tą pačią dieną skubėti namo, rekomenduoju pernakvoti šiame pasakiškame Norvegijos turistų klubo namelyje įdomiu pavadinimu - Drømmen (Sapnas). Namelis skirtas nakvynei dviese, bet jei esate labai draugiški, tilpsite ir trise. Beje, tai yra vienas iš nedaugelio turistų klubo namelių, kur leidžiama nakvoti su šunimi.

Nepamirškite, kad nakvynę reikia iš anksto užsisakyti ir bent vienas iš keliauninkų turi būti Norvegijos turistų klubo narys. Apie tai skaitykite čia.

Iki šios vietos visas atstumas yra nepilnai 15km.

Namelis Drømmen yra gana populiarus ir dažnai būna užimtas, todėl užsisakyti reikia kuo anksčiau. Antra alternatyva yra miegoti kitame turistų klubo namelyje Myrseter, kuris yra visai šalia, jame gali nakvoti iki 10 asmenų. Tai irgi labai jauki vieta.

Namo galima keliauti tuo pačiu keliu, kaip atėjome.
Kita galimybė - traukti pietų kryptimi iki miestelio By, iš kur namo grįšite autobusu. Atstumas bus apie 9km miško takeliais arba žvyrkeliu.

Oslo miškuose galima rasti daug nepaprasto grožio pelkių. Tiksliai nežinau, bet tikiu, kad ne vienoje iš jų auga spanguolės.

Pauogaudami keliaujame atgal į Sørkedalen.

Miško gaisras - raudonasis šermukšnis. Iš jų galima išsivirti labai skanų džemą arba pagardinti obuolienę.

Sørkedalen Landhandel - mūsų vaikams tai viena iš mėgiamiausių vietų, nes grįždami iš ilgų žygių čia kartais sustojame nusipirkti ledų.

Mėlynių gėris.

Iš miško parsinešėme vakarienę.

Spanguoles dar teks panokinti. Jas bevalgydami dar ilgai prisiminsime šią nuostabią kelionę ir miško dosnumą.








Linkiu smagaus, spalvingo ir gardaus žygio!

OSLO MIŠKAIS. ŽYGIS Į PRAGARĄ

Trukmė: 1 diena
Atstumas: apie 17 km
Pagrindiniai taškai: Hammeren - Skjærsjøen - Helvete - Bjørnholt - Hammeren
Tinka: mėgstantiems eiti ilgesnius atstumus žvyrkeliais, miško takeliais ir šiek tiek akmenimis.
Būtina: patartina turėti žemėlapį, o jei norite pasimėgaut bandele Bjørnholt, ir šiek tiek pinigėlių.

Jei norite per vieną dieną patirti pragarą ir vėl iš jo sugrįžti - šis žygis tikrai jums!
Kai pirmą kartą ten susiruošėme ir pakeliui sutiktiems žmonėms mano aštuonmetis sūnus pasigyrė, kad traukiame į pragarą, jie net nusipurtė: "Ne, tikimės, kad tikrai ne į pragarą." Tuomet jau teko įsikišti man: "Taip, mes tikrai einame į Pragarą."
Ta vieta norvegiškai vadinasi Helvete, kas lietuviškai tiesiai šviesiai bus Pragaras. Kodėl taip? Manau, kiekvienas, stovėdamas toje vietoje tai supras. Nueikite ir pažiūrėkite!

Pats žygis tikrai nėra sudėtingas, tinka vienos dienos išvykai, tik reikia nusiteikti šiek tiek paėjėti. Jei turite dviračius, didžiąją dalį galima numinti. Taip pat galima žygį pratęsti, paėjėjus toliau yra daug gražių vietų nakvynei su palapine arba turistų trobelėse.












Kelionės tikslą - Helvete - pasiekti lengviausia iš Hammeren, šiaurinės Maridalsvannet pusės Osle.
Pirmi 3km nuo Hammeren seka upę Skjersjøelva, paskui dar 2km palei Skjersjøen ežerą. Iš šio ežero yra imamas geriamas vanduo, todėl jame maudytis griežtai draudžiama. Labai gaila, nes pakrantės tikrai gražios, šiltą dieną čia būtų smagu niurktelėti.
Pasiekę pietinį ežero kraštą būtinai nueikite ant tilto virš Skjærsjødammen užtvankos pasižiūrėti audringai krintančio vandens.
Priėjus šiaurinį ežero kraštą dar reikia paėjėti žvyrkeliu nepilną kilometrą (iš viso bus beveik 6 km nuo Hammeren) ir tada jau dairytis, kad nepralėktumėte mėlynai žymėto takelio, kuris kerta žvyrkelį. Šiuo takeliu reikia sukti į kairę ir toliau keliauti apie kilometrą, o tada ieškoti beveik nematomo takučio vėl į kairę. Šis takelis tikrai sunkiai randamas, nes mažai vaikštomas, todėl apaugęs ir per akmenis veda stačiai žemyn. Jei takelio neradę pamatysite, kad virš galvos eina aukštos įtampos laidai, žinokite, kad jau praėjote ir grįžkite 100-200m ieškoti.

Leisdamiesi į Helvete tikrai pasijusite kaip žmogaus nevaikštomose džiunglėse. Vešli augmenija, suvirtę medžiai, akmenys ir pora pelkėtų atkarpų neleis nuobodžiauti. Laimė, ši sudėtinga kelionė neilga.

Braunantis pro visas gamtos sukurtas kliūtis vis aiškiau girdėti šniokštimas, o galiausiai išvystame savo tikslą - siaurutį, ant trosų kabantį tiltą, po kuriuo kunkuliuoja ir šniokščia tikras pragaro katilas - upė Bjørnsjøelva.

Ši vieta - ne silpnų nervų keliautojams.

Tiltas siaurutis, nuo kiekvieno žingsnio dreba ir linguoja, o po kojomis verda upė.

Istorija byloja, kad tiltą pastatė darbininkams, kurie tiesė aukštos įtampos elektros laidų liniją, kad galėtų prieiti prie darbo vietos.


Mūsų vertinimu - tai viena iš įdomiausių vietų Oslo miškuose, tikrai verta keliautojų dėmesio. Tačiau šiuo metu šis taškas net ne visuose žemėlapiuose pažymėtas, takelį irgi sunku atrasti ir tikrovėje, ir žemėlapyje.




















Bjørnsjøelva po kojomis net baltuoja nuo purslų.
Po liūties vaizdas čia tikriausiai turėtų būti išskirtinis.

Pasidžiaugę Helvete vėl kylame aukštyn ieškoti takelio, kuriuo atėjome.

Keliaujame toliau. Dar neskubame namo ir traukiame Bjørnholt turistų namelio link. Takelis veda mišku, tenka pašokinėti per upelius ir pelkes.








Paėję 1,5km nuo Helvete pasiekiame Bjørnholt. Labai jauki ir gana populiari vieta. Čia esu sutikusi net Norvegijos premjerministrą. Dauguma iki čia atmina dviračiu, bet yra ir nemažai atkeliavusių pėsčiomis.

Kaip matyti, čia galima išsinuomoti baidares ir paplaukioti visai šalia esančiame gražiame ežere Bjørnsjøen. Nesame to darę, todėl negaliu nieko pasakyti apie kainas ar kitas aplinkybes, bet tikiuosi, kad tai galima nesunkiai išsiaiškinti susisiekus su Bjørnholt darbuotojais, čia rasite daugiau informacijos ir įdomių istorijų apie šią vietą. Taip pat rašoma, kad čia nuomoja dviračius, vieta tinkama maudynėms, žvejybai.

Net jei neketinate nieko pirkti, užsukite į vidų ir apžiūrėkite įdomias patalpas.
Iškaba čia skelbia, kad čia galima ne tik užkąsti, bet ir pernakvoti, tačiau internetinėje svetainėje nakvynės galimybė neminima, todėl, jei planuojate nakvynę, būtinai išsiaiškinkite iš anksto.

 Pasistiprinę ir pailsėję prie Bjørnholt šįkart greičiausiu keliu - žvyrkeliu - traukėme namo. Kelias namo visada atrodo greitesnis ir paprastesnis, o čia dar ir visą laiką leisitės žemyn, tad ilgai neužtruksite.





Jei yra noro, nuo Bjørnholt kelionę galima pratęsti iki Kikutstua, kur vėl galima pasistiprinti, pernakvoti, užkopti į vieną iš aukščiausių prie Oslo esančių viršūnių Kikuttoppen, 612m. Na, bet apie šias galimybes parašysiu pasakodama apie kitą maršrutą.

Linkiu gero kelio, tvirtų kojų ir neišdildomų įspūdžių!